Orai Vilniuje
Ketvirtadienis 2017.11.23
Lap 13, 2017 18:47

Advokato komentaras: ką apie seksualinį priekabiavimą privalo žinoti kiekviena ir kiekvienas


Skaičiuojama, kad kas trečia moteris bei kas penktas vyras Europoje patiria seksualinį priekabiavimą, dar kitaip vadinamą diskriminaciją dėl lyties. Visgi nors galimai seksualinio priekabiavimo atvejų visuomenėje yra daug, tačiau labai retai nukentėjęs asmuo kreipėsi pagalbos į teisėsaugos ar kitas institucijas.

Lietuvoje mastai ne mažesni, tačiau 2014 m. teismą pasiekė tik viena byla, 2015 m. trys, o 2016 m. tik dvi dėl seksualinio priekabiavimo. Vertinant seksualinio priekabiavimo masto statistiką, toks skaičius baudžiamųjų procesų yra ypatingai mažas.

Advokato Karolio Rugio teisinis komentaras seksualinio priekabiavimo tema.
 
Matoma tendencija, kad seksualinio priekabiavimo aukos nėra linkusios kreiptis  į teisėsaugos institucijas bei gintis. Šią aplinkybę galimai lemia tai, kad daugelis visuomenės narių nemoka atpažinti seksualinio priekabiavimo, kuris baudžiamojo kodekso 152 str.  yra apibrėžiamas taip, jog tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens. 
 
Svarstytina, kad galbūt tokį mažą nukentėjusiųjų procentą įtakoja ir tai, kad baudžiamasis procesas dėl seksualinio priekabiavimo iki 2017-11-01 buvo priskirtas prie privataus kaltinimo bylų ir ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus tam tikras išimtis.
Nukentėjusysis pats turėjo surinkti įrodymus apie patirtą seksualinį priekabiavimą ir kreiptis į teismą. Tokiu būdu galimai pabūgstama kreiptis į teismą (Lietuvoje apskritai tik visai nesenai buvo pradėta viešai kalbėti šia tema nuskambėjus ir pagreitį įgavus keletui skandalų), o ir dažnas atvejis, kuomet nėra žinoma, kokiomis priemonės tai galima įrodyti, tačiau dabar kiekvienu atveju turėtų būti pradėtas ikiteisminis tyrimas jeigu nukentėjęs asmuo kreiptųsi į teisėsaugos institucijas.
 
Seksualinį priekabiavimą galima būtų įrodyti liudytojų parodymais, garso ar vaizdo įrašais... Pastebėtina, kad pastarųjų įrodymų leistinumą teismas kiekvienu atveju sprendžia individualiai, todėl svarbiausia, kad vaizdo ar garso įrašas neatskleistų kaltinamojo asmeninio gyvenimo detalių ar kitos informacijos ir būtų išimtinai susijęs su galimai atlikta nusikalstama veika. Ne visada tiesioginių įrodymų būna tokiais atvejais, procesas jautrus, teisinės procedūros irgi pakankamai ilgai užtrunka.
 
Įrodžius seksualinį priekabiavimą baudžiamąja tvarka gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas. Baudžiamoji senatis – 3 metai, t.y. jei asmuo tokį baudžiamąjį nusižengimą padarė prieš daugiau nei trejus metus, tai baudžiamosios atsakomybės išvengs.
 
Į seksualinį priekabiavimą yra panašus nusikaltimas – privertimas lytiškai santykiauti: grasinant panaudoti smurtą, naudojant kitokią psichinę prievartą arba pasinaudojant asmens priklausomumu privertimas lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą; ypač jei tokia nusikalstama veika nebaigiama dėl nuo kaltinamojo nepriklausančių aplinkybių (tada vertinama kaip pasikėsinimas, nors atsakomybė gresia, kaip už baigtą nusikaltimą: areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų). Baudžiamoji senatis – 8 metai, t.y. jei asmuo tokį nusikaltimą padarė nepraėjus 8 metams, tai baudžiamosios atsakomybės neturėtų išvengti.
 
Paminėtina, kad nuo seksualinio priekabiavimo nukentėję asmenys savo teises gali ginti ne tik baudžiamają tvarka, tačiau ir civiline tvarka. Seksualinis priekabiavimas reiškia nepageidaujamą užgaulų, žodžiu, raštu ar fiziniu veiksmu išreikštą seksualinio pobūdžio elgesį su asmeniu, kai tokį elgesį lemia tikslas ar jo poveikis pakenkti asmens orumui, ypač sukuriant bauginančią, priešišką, žeminančią ar įžeidžiančią aplinką; o priekabiavimas reiškia nepageidaujamą elgesį, kai dėl asmens lyties siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka (Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 str. 3 d.).
 
Šia tvarka nuo seksualinio priekabiavimo nukentėjusiam asmeniui ginti savo teises yra žymiai paprasčiau dėl įrodinėjimo naštos perkėlimo. Tradiciškai civiliniame procese faktus turi įrodyti tas, kas teigia, tačiau seksualinio priekabiavimo atveju, įrodinėjimo našta yra perkeliama ir atsakovas, t.y. asmuo, kurio atžvilgiu yra pareikštas ieškinys dėl seksualinio priekabiavimo, turi paneigti prezumpciją, kad seksualinio priekabiavimo nebuvo. Dažnu atveju yra teigiama, kad asmuo tik juokavo ar ne taip buvo suprastas, tačiau paprastai yra laikoma, kad žodinių paaiškinimų nepakanka ir prezumpciją dėl seksualinio priekabiavimo nebuvo paneigta.
 
Tokiu būdu, t.y. įrodžius seksualinio priekabiavimo atvejį, nukentėjęs asmuo gali tikėtis neturtinės žalos atlyginimo. Paminėtina, kad atskirti flirtą ar kitokius leistinus veiksmus (pvz. komplimentus) nuo seksualinio priekabiavimo kartais gali būti sudėtinga, nes esminis skirtumas gali būti nukentėjusio asmens subjektyvus jausmas, vertinimas – kas vienam asmeniui gali būti priimtina, tas kitam absoliučiai netoleruotina bei gali įžeisti asmens garbę ir orumą. Todėl prieš bet kokį seksualinio pobūdžio elgesį reikėtų apsvarstyti ir galinčias iš to kilti pasekmes.
 
Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese nėra numatytas ir pavaldumo reikalavimas. Toks teisinis reglamentavimas susiklostė po minėto įstatymo pakeitimo, suteikiant galimybę savo teises ginti ne tik asmenims nukentėjusiems darbe dėl seksualinio priekabiavimo. Tokiu būdu buvo suvienodintas teisinis reglamentavimas su Europos Sąjungos direktyvomis, kurios nenumato pavaldumo reikalavimo. 
 
Šiame kontekste vertėtų nepamiršti ir tai, kad paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, kuri gali paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo yra nusikaltimas – šmeižimas, už ką baudžiamasis kodeksas numato baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. 
 
Jeigu pagal asmens skundą ir nebūtų pradedamas baudžiamasis procesas dėl šmeižto, tai asmuo gali savo garbe ir orumą ginti civiline tvarka: asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. 
 
Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad įstatymas numato, jog paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.
 
Advokatas Karolis Rugys
www.advokatasrugys.lt


Grįžti


Skaitomiausi straipsniai:


Naujienos

Visos naujienos

Artėjant Valstybės atkūrimo šimtmečiui Donatas Vaičiurgis drauge su žmona Gabija ir artimais draugais sukūrė specialią programėlę "Švęskime Lietuvą" mobiliesiems telefonams, kuri skaičiuoja likusias dienas iki Vasario 16-osios ir primena apie svarbiausius, įdomiausius 1918 - 2018 metų įvykius...

Režisieriaus Arūno Matelio naujausia dokumentinė kino juosta "Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta" toliau kelia aistras pasaulyje. Šiuo metu Estijoje prasidėjusiame A klasės kino festivalyje "Black Nights" lietuvių režisieriaus filmas pristatomas nekonkursinėje dokumentinėje programoje. Tačiau dar...

Kasmet, trečiąjį lapkričio ketvirtadienį, visame pasaulyje švenčiama Jauno vyno šventė. Jos ištakos – Prancūzija, Božolė regionas, kuriame yra gaminamas tokio paties pavadinimo vynas. Šventė pradėta švęsti Prancūzijoje nuo 1951 metų.

reklama

reklama